Mėsa yra vienas pagrindinių mūsų raciono produktų, jei tik nesate vegetaras. Jis prisotina greičiausiai, joje yra organizmui būtinų baltymų, vitaminų ir mineralų.
Vištiena – maistinė vertė
Vištiena yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų maisto gaminimui baltymų šaltinis, pasak kai kurių autorių, pirmieji bandymai prijaukinti laukines vištas galėjo būti trys tūkstančiai metų prieš mūsų erą. Vištos skraido mažai ir žemai, todėl paukščių sparnai nėra stiprūs, o kojos geriau išsivysčiusios. Vištos svoris svyruoja nuo 800 gramų iki 2,5 ir daugiau kg, tai priklauso nuo amžiaus ir veislės.
Vištiena laikoma dietine mėsa, ypač krūtinėlė, kurioje yra idealus baltymų ir riebalų balansas, ji skani, neriebi. Vištos mėsa yra skirtingų spalvų, šviesiausia, šviesiai rausva yra krūtinėlėje, šlaunelėse, sparnuose yra tamsesnės spalvos, rausvai rudos. Valgomos beveik visos vištos dalys, įskaitant subproduktus (kepenis, širdis ir skrandį).
Vištienos kaloringumas yra 190 kcal 100 gramų produkto.
Vištienos sudėtis ir naudingos savybės
Vištiena yra lengvai virškinamų aukštos mitybinės vertės baltymų, reikalingų viso kūno ląstelių, ypač raumenų audiniui susiformuoti, šaltinis. Joje yra mažai riebalų ir angliavandenių. Baltymai, priešingai nei angliavandeniai, yra lėtai virškinami, todėl jie prisotina ilgam laikui. Nenuostabu, kad beveik visų baltyminių dietų meniu yra virtos vištienos krūtinėlės. Vištienoje kalorijų kiekis yra mažas, todėl ši mėsa yra būtina laikantis dietų. Vištienoje yra daug B grupės vitaminų, taigi organizme aktyvuojami baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitos procesai, ypač vitamino B6, kuris palankiai veikia nervų sistemą, o taip pat stiprina visą organizmą, vitaminas B2 pagerina plaukų, nagų ir odos būklę, sudėtyje esantis vitaminas B9, kurio nėra augalinės kilmės maisto produktuose, saugo nuo mažakraujystės, A grupės vitaminų, taip pat kalio, cinko, geležies, fosforo, kas padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Vištiena dėl savo nedidelio riebalo kiekio bei liesumo puikiai tinkama valgyti esant širdies ir kraujagyslių ligoms, taip yra todėl, kad ši mėsa yra ne tik liesa, bet ir turi žemus blogojo cholesterolio rodiklius.
Kaip žinome, baltymai yra raumenų statybinis elementas. Jos sudėtyje yra visos nepakeičiamos aminorūgštys. Baltymai nesunkiai virškinami, o tai naudinga imuninei sistemai.
Vištienos mėsoje yra daug fosforo, kuris yra svarbus elementas mūsų dantims, kaulams, DNR ir RNR molekulėms.
Aptinkamas taip pat ir chloras, kuris, kaip žinome, yra svarbus tarpląstelinis jonas. Kartu su kaliu chloras dalyvauja generuojant elektros impulsą, palaiko skysčių slėgį ląstelėse. Šis elementas yra svarbus skrandžiui, nes skrandyje yra druskos rūgšties HCl, be kurio neįmanoma virškinti maisto.
Kitas sudėtyje esantis elementas fluoras, kuris yra kaulų ir dantų sudėtinė dalis, skatina geležies pasisavinimą.
Vištienoje esantis kobaltas yra labai svarbi vitamino B12 dalis, kuris gerina nuotaiką, padeda kovoti su depresija ir nemiga.
Cinkas būtinas kasai.
Kai kurie autoriai tvirtina, kad vištiena – vienas geriausių visaverčių baltymų šaltinis, kadangi 100 g produkto yra 20-23 proc. baltymų. Ši mėsa nėra tokia kaloringa ir mažiau riebi, nei kiauliena ir jautiena. Labai naudingos yra vištų krūtinėlės, nes yra net 90 proc. visaverčių baltymų ir tik 7 proc. jungiamojo audinio baltymų.
Vištienoje yra labai daug azotinių medžiagų, dėl šios priežasties vištienos sultiniai būna nepaprastai aromatingi ir skanūs. Be to, vištienoje yra puikiai subalansuotų, žmogaus organizmui reikalingų ir nepakeičiamų aminorūgščių, kurių organizmas pats nesintezuoja ir kurias būtina gauti iš maisto produktų, jos svarbios, kad žmogus išliktų sveikas. Vištienoje esančios polinesočiosios riebalų rūgštys sumažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Yra nustatyta, kad tam tikrų vitaminų bei mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, vištienoje yra net 3 kartus daugiau, palyginus su kitomis mėsos rūšimis. Vištų kepenėlėse yra daug vitamino A, folio rūgšties. Vištų krūtinėlėse daugiau yra baltymų, šlaunelėse nemažai sočiųjų riebalų rūgščių, o blauzdelėse randama daug nesočiųjų rūgščių.
Nuo neatmenamų laikų vištienos sultinys buvo laikomas geriausiu būdu paspartinti sveikimą ir suteikti jėgų po ligos, normalizuoti virškinimo procesus. Pagaminti šį sultinį yra visai nesudėtinga. Jis pasižymi nuostabiu aromatu, nepamirštamu skoniu ir maistingomis savybėmis. Toks sultinys yra lengvas, švelnus, maistingas, nekaloringas. Gaminimo procesas: iš pradžių nuplaukite daržoves, supjaustykite nedideliais gabaliukais, vėliau viską įmeskite į puodą, kartu įdėkite ir petražolių, salierų, krapų, juodųjų pipirų, vištienos, tokiu būdu paruoštą masę užpilkite vandeniu ir virkite mažiausiai 40 minučių. Paruoštas sultinys gali būti naudojamas kitų patiekalų gaminimui. Įdėkite druskos ir prieskonių pagal skonį. Vištienos sultinį galima virti iš viso paukščio, jeigu tokį turite, bet tikrai drąsiai gali būti naudojamos ir kitos, pigesnės vištos dalys, įvairūs likučiai, pavyzdžiui, sparnų galiukai, nugarėlės, kojos ir kt. Šis sultinys puikiai tinka šventėms, gali būti naudojamas kitiems patiekalams, įvairioms sriuboms, troškiniams gaminti. Šio sultinio galima išvirti daug, paskui nepanaudotą tiesiog supilti į mažesnius indus ir užšaldyti.
Vištieną patartina valgyti tiems, kurie turi virškinimo sutrikimų, serga podagra, artritu, diabetu ar skrandžio opa. Vištienos kojelėse yra daug kolageno, reikalingo odai atsinaujinti, todėl jų dedama verdant šaltieną.
Kalakutienos maistinė vertė
Kalakutienos mėsa yra dietinis produktas dėl didelio lengvai virškinamų baltymų kiekio, o baltymai yra ląstelių elementas. Liesiausia dalis yra krūtinėlė, krūtinkaulio raumenys praktiškai neturi riebalų, todėl mėsa yra vienodos struktūros, šviesiai rausva. Kalakutienos krūtinėlės svoris yra didesnis nei vištienos, todėl vieno paukščio krūtinėlės pakanka pagaminti maistingą ir sveiką patiekalą net penkiems asmenims.
Kalakutienos krūtinėlės kaloringumas
Kalakutienos krūtinėlės kaloringumas yra 84 kcal 100 gramų produkto.
Kalakutienos krūtinėlės sudėtis ir naudingos savybės
Kalakutienos mėsa yra laikoma viena dietinių mėsos rūšių. Labai populiari Amerikoje, mūsų šalyje kalakutiena išpopuliarėjo palyginti neseniai, tačiau šiandien vis daugiau žmonių renkasi būtent kalakutieną.
Kodėl? Kalakutiena yra naudinga žmogaus organizmui dėl šių priežasčių:
Kalakutienos sudėtyje yra labai mažai riebalų. Pagal riebalų kiekį jai prilygsta tik veršiena. Dėl mažo riebumo kalakutiena turi labai mažai cholesterolio – ne daugiau kaip 75 mg 100 g mėsos. Tai labai mažas kiekis, todėl kalakutienos mėsa yra puikus pasirinkimas žmonėms, turintiems aterosklerozę ir viršsvorį.
Kalakutienos krūtinėlėje yra puikus baltymų šaltinis, joje yra amino rūgščių, įskaitant triptofaną, kuris yra melatonino pirmtakas, ir arginino rūgštis. Mėsoje yra B grupės vitaminų, kurie yra būtini normaliam nervų sistemos funkcionavimui.
Kalakutienos krūtinėlėje mažai riebalų, todėl maisto produkto vartojimas nepadidina cholesterolio lygio. Sudėtyje taip pat daug seleno (virtos krūtinėlės porcijoje yra pusė šio elemento paros normos). Taip pat kalakutienos mėsa naudinga žmonėms, turintiems virškinimo trakto ligų.
Dėl mažo riebalų kiekio kalakutiena labai lengvai virškinama: baltymai įsisavinami 95%, o tai daugiau, nei triušienos ir vištienos baltymų pasisavinimas. Dėl tos pačios priežasties kalakutiena suteikia sotumo jausmą daug greičiau – sudėtinga suvalgyti jos daug.
Dar viena naudingas kalakutienos savybė yra ta, kad vienoje kalakutienos porcijoje yra dienos omega-3 nesočiųjų riebiųjų rūgščių norma, kurios stimuliuoja širdies veiklą ir pagerina smegenų veiklą.
Pyragėliai su vištiena ir kalakutiena yra labai populiarūs ir paplitę visame pasaulyje. Egzistuoja labai didelė jų receptų bei pačių pyragėlių klasifikacijų įvairovė. Juos galima skirstyti pagal įdarus, formą, dydį, svorį, skonį. Kai kurie pyragėliai pagal nacionalinį ir geografinį paplitimą net priskiriamos tam tikrai tautai.